- vėlumas
- vėlùmas sm. (2) K, NdŽ, KŽ; R, MŽ, Sut, N, M, RtŽ, LL177, L, Rtr žr. vėluma: Pjausiav vakare lig vėlùmo Skd. Vakarais lig vėlùmo verpsi – kas laikys be darbo Všv. Vežėm rugius lig pat vėlùmo Erž. Ka mes taip vėlai dirbom, ligi vėlùmo Vgr. Anos (vištos) krapštinėjas ligi vėlumo, anos neita gulti [prieš lietų] Plt. Pareikita, vaikai, nelaukita vėlùmo Skr. Kasėm bulves iki vėlùmo Rmš. Toks vėlùmas: pietų laike valgo pusrytį, na! Mžš. Tokio vėlùmo kurgi dabar beeit – gal protas susimaišė?! Mžš. Gaspadoriai, kurims labai patinka tinginiuoti, miegta lig vėlùmo BM359(Tl). Svodba … eina į karčemą, geria tenai ir linksminasi iki vėlumo TS1897,1. Vakarais atsiklaupęs meldės lig vėlumo M.Valanč. Kelintas vakarėlis laukiu čia ligi vėlumo! Žem. Kalbėjosi jiedu, juokavo iki nakties vėlumui LzP. Vaikas lig vėlumui ganęs jaučius M.Katk. Mašina spėriai sukosi, barškėjo iki vėlumo Vr. | Nėr nė kokio vėlùmo [sodinti bulves] Švnč. Liūbam lig vėlùmo ganysiam, jau pradės šalti Žd. | Vėlùmo dar nevėlu DŽ1. Da vėlùmo nevėlu ir avižos sėt Pl.
Dictionary of the Lithuanian Language.